Dvi gruodžio mėnesio savaites Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentai dalyvavo Taivano ir Europos puslaidininkių mokymo programoje (angl. Taiwan-Europe Semiconductor Short-term Training Program). Ketvirtakursiai Adomas Puluikis, Kasparas Stanaitis, magistrantė Karolina German, doktorantai Kęstutis Žilinskas ir Domantas Vizbaras patirties puslaidininkių srityje sėmėsi kartu su kolegomis iš Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Italijos, Čekijos ir Kosovo.
Teorines ir praktines žinias studentai tobulino Tainano mieste, kur visapusiškai susipažino su elektroninių komponentų gamyba, o ypatingą dėmesį skyrė MEMS dujiniams detektoriams (angl. Micro-Electro-Mechanical Systems, MEMS). „Veiklos apėmė teorines paskaitas apie dujų jutiklių sistemas, integrinių grandynų projektavimą, praktinius laboratorinius užsiėmimus, kuriuose mokėmės proceso inžinerijos pagrindų“, – pasakoja K. Žilinskas.
Taivano taikomųjų mokslinių tyrimų institute (angl. National Institutes of Applied Research) mokymų dalyviai susipažino su pagrindiniais elektronikos grandinių veikimo principais, aiškinosi, kaip veikia MEMS dujiniai detektoriai ir nuo ko priklauso jų matavimo tikslumas bei patikimumas. VU fizikai pabrėžia, kad paskaitos buvo orientuotos į praktinį taikymą.
Organizatorių nuotr.
„Aiškinomės, kaip įvairūs komponentai sustiprina signalą. Nagrinėjome, kaip detektoriaus darbą veikia temperatūra, drėgmė, vidinių komponentų keliamas triukšmas ir prietaiso senėjimo efektai. Įgytos žinios leido geriau suprasti, kokie atskiri elektronikos grandinės elementai yra naudojami, kam jie yra skirti ir kaip, sąveikaujant su aplinka, keičiasi prietaiso veikimas“, – paaiškina K. German.
Taivano puslaidininkinių mokslinių tyrimų institute (angl. Taiwan Semiconductor Research Institute, TSRI) mokymai buvo orientuoti į praktinius užsiėmimus ir technologinius gamybos procesus, siekiant parodyti, kaip teorinės žinios taikomos kuriant ir testuojant detektorius. „Susipažinome su laboratorine įranga ir įvairiais gamybos proceso etapais, įskaitant fotolitografiją, plonų sluoksnių nusodinimą ir ėsdinimo procesus. Kadangi man pačiai yra tekę atlikti didžiąją dalį gaminimo etapų naudojantis VU įranga, buvo labai įdomu susipažinti su TSRI taikomais metodais ir palyginti, kurie procesai atliekami panašiai, o kurie – skirtingai. Taivanas yra smarkiai orientuotas į pramoninę gamybą, todėl esminis skirtumas tas, kad net laboratoriniu lygmeniu visi procesai, ypač litografijos etape, yra automatizuoti, sumažėja žmogiškų klaidų rizika“, – pasakoja K. German.
Pasak studentės, galutinis gamybos rezultatas – į vieną lustą integruoti mikroskopinio dydžio mechaniniai elementai kartu su elektronikos komponentais, pavyzdžiui, rezistoriais, kondensatoriais. „Šie tolesni etapai man vis dar yra nauji, todėl džiaugiuosi galėjusi juos pamatyti ir sužinoti daugiau apie šią sritį. Buvo ypač įdomu stebėti, kaip atskiri mikrometrinio dydžio elektronikos komponentai fiziškai integruojami į grandinę, išlaikant tikslumą“, – pasakoja K. German ir pažymi, kad plika akimi nematomos struktūros tampa veikiančios sistemos pagrindu.
Mokymai Taivane. K. German asmeninio archyvo nuotr.
Pasak VU studentų, mokymų programa suteikė vertingos tarptautinės patirties ir leido iš arčiau susipažinti su Taivano mokslo bei technologijų infrastruktūra. Fizikai įgijo naujų žinių ir kompetencijų, pritaikomų tolesnėse studijose. Viešnagės metu dalyviai pažino vietos kultūrą, pamatė įspūdingą gamtos įvairovę, o bendraudami su užsienio kolegomis užmezgė vertingų profesinių kontaktų, taip pat susitiko su Nacionalinio Cheng Kung universiteto profesore, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje Mokslo ir technologijų padalinio vadove Shun-Fen Tzeng.
K. Žilinskui įspūdį paliko taivaniečių darbo etika, organizuotumas, draugiška aplinka. „Tai unikali galimybė sujungti aukšto lygio technines žinias su kultūriniu patyrimu, o Taivano puslaidininkių pramonė yra viena pasaulio lyderių, tad tai puiki patirtis asmeniniam tobulėjimui“, – džiaugėsi mokymais jis.
K. German kiekvienam jaunajam mokslininkui ar mokslininkei rekomenduoja ieškoti galimybių ir pasisemti tarptautinės patirties kitose šalyse. „Taivanas yra viena iš lyderiaujančių šalių puslaidininkių pramonėje, todėl šie ir panašūs mokymai suteikia puikią galimybę įgyti naujų žinių ir praktinių įgūdžių“, – sako ji. Studentė lankėsi Taivane ir praėjusią vasarą, kai su VU Fizikos fakulteto kolegomis dalyvavo studijų ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimo puslaidininkių srityje užmezgimo, palaikymo ir gerinimo išvykoje.
Taivano ir Europos puslaidininkių mokymo programoje dalyvavo 59 studentai, tarp jų 15 iš VU, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH).


















Komentarų nėra. Būk pirmas!